Seksualumas ir psichologija (4 dalis). Psichologiniai motinystės seksualumo reikalai (+audio)
Psichologinė tapsmo mama pusė. Kas motinystės pradžioje, be hormonų, ypatingai veikia seksualumo sumažėjimą? Prie ko čia poreikiai? Kur seksualumas gyvena – viduje ar išorėje? Bei ką atradau aš pati.
„Aš galvojau tu rašai kokią ten disertaciją!“ – sureagavo bičiulė, matydama, kaip aš nuolat kuičiuosi šioje temoje. Tai ne, ne disertaciją, man tiesiog įdomu! Ši tema mane užkabino, iš vienos pusės, dėl informacijos stygiaus psichologiniame lauke, iš kitos, dėl smalsumo bei šios temos svarbos žmonių gyvenimuose. Dėl svorio, kurį suteikia seksualinių iššūkių nešiojimasis ar vengimas. Konsultuodama žmones su seksualiniais klausimais ar iššūkiais susiduriu dažnai. Ir ką pastebiu, jog greta norų ar jų nebuvimo, greta tam tikrų iššūkių, visuomet sliūkina įsitaisiusi ir didelė gėda. Nes seksualinių iššūkių kilti, neva neturėtų. Ir skleidžiant šią temą ir vis apie ją renkant informaciją, skirtingas patirtis ir rašant – man ima vertis vis nauji klausimai ir naujos temos. Todėl matyt šis straipsnių ciklas išsikerojo jau per keturis. Paskutinįjį pasilieku pabaigai – seksualumas motinystėje ypatingai įkrauta tema. Čia susijungia tiek skirtingų dalykų: visuomenės nuostatų, stereotipų ir lūkesčių mamoms. Čia sudalyvauja fiziologija ir biologija su visais kūno pokyčiais, hormonais ir nėštumo bei gimdymo patirtimi. Kiekvieno žmogaus patyrimas, istorija, kuriami santykiai. Bei visa tai vyksta ypatingai sudėtingu pokyčių metu: išgyvenant bene didžiausią (ar vieną iš didžiausių) transformacijų gyvenime. Kiekvienas su visu šiuo pulkeliu reikalų tvarkosi skirtingai, išgyvena skirtingai, jaučiasi skirtingai ir įveikinėja skirtingai. Tačiau yra ir šiokių tokių bendrumų. Apie juos ir pakalbėsiu plačiau.