Kūryba iš triukšmo

Apie motinystės chaosą, kūrybinį alkį ir esminius klausimus, kuriems kasdienybėje lyg netyčia nelieka vietos.

Šį esė rašiau „Literatūrai ir menui“. Rašydama daug abejojau savimi, galvoje netrūko balsų, aiškinančių, kad nesu verta būti ten publikuojama. Įdomu, kad jie dažniausiai puola ne tekstą, o mane pačią – lyg rašymas ir būčiau aš. Gal ir nenuostabu, gal rašymas ir esu aš.

Vis dėlto rašiau. Ne todėl, kad nebijojau, o todėl, kad norėjau. Dažniausiai taip ir gyvenu: baimė mane sustabdo rečiau nei gėda.

Neseniai pasirodė sutrumpinta šio teksto versija. Tai buvo mano debiutas literatūriniame leidinyje. Tačiau ilgasis variantas man pačiai pasirodė artimesnis ir pilnesnis, todėl juo noriu pasidalinti čia.

Tai tekstas apie motinystės triukšmą, kūrybą ir klausimus, kuriems kasdienybėje vis pritrūksta vietos.

**